Įvairiomis akių ligomis serga maždaug kas šeštas šalies gyventojas, o pacientų srautas pas oftalmologus gydymo įstaigose pernai buvo trečias pagal dydį po odontologų bei fizine reabilitacija užsiimančių medikų. Savo ruožtu draudikai pastebi, kad oftalmologo konsultacijos ypač dažnos tarp biurų darbuotojų, o sveikatos draudimo krepšelyje išlaidų dalis, skirta regėjimo patikrinimui, akiniams, kontaktiniams lęšiams, dirbtinėms ašaroms bei kitiems preparatams įsigyti sudaro apie 10 proc.
Oftalmologai – tarp populiariausių specialistų
Vienos iš Lietuvoje veiklą vykdančios draudimo bendrovės duomenimis, oftalmologai yra vieni iš TOP 5 specialistų, į kuriuos dažniausiai kreipiasi apdraustieji sveikatos draudimu. Higienos instituto duomenimis, vien 2017 metais pas akių specialistus apsilankė 847,6 tūkst. pacientų ir vos 7,4 proc. iš jų norėjo pasitikrinti profilaktiškai – visi kiti kreipėsi dėl ligos.
„Kalbant apie biurų darbuotojus, kurių darbas praktiškai neatsiejamas nuo kompiuterio, matome, tendenciją, jog į oftalmologus kreipiamasi dažniau nei į, pavyzdžiui, kardiologus ar neurologus. Taigi, įtemptas darbas prie kompiuterio, dirbtinė šviesa, neergonomiškos darbo vietos atsiliepia ne tik stuburui, raumenims, bet ir akims. Neneikime ir fakto, jog ne tik darbas, bet ir pramogos ar poilsis taip pat dažnai neatsiejamos nuo išmaniųjų telefonų, planšečių bei kompiuterių ir rezultatas, kad regėjimo sutrikimai tampa tikra biuro darbuotojų rykšte, nieko nenustebins“, – sako Asmens draudimo specialistai Gediminas Bulenokas.
Pasak jo, priklausomai nuo savo sveikatos draudimo rūšies, apdrausti darbuotojai gali rinktis įvairias paslaugas, ir tyrimus, esant reikalui jie ne tik lankosi pas oftalmologą, bet ir atlieka akių dugno tyrimą, akispūdžio matavimus, kitus tyrimus.
„Draudimo bendrovės inicijuota verslo įmonių apklausa atskleidė, kad sveikatos draudimo paslaugą darbuotojams siūlo 26 proc. įmonių. Tai santykinai nedidelis skaičius, rodantis, jog sveikatos draudimas dar nėra tapęs savaime suprantama motyvacinio paketo dalimi. Tačiau poreikis tokiai paslaugai dėl augančių sveikatos paslaugų kainų, kurios finansiškai užgula darbuotojus – itin didelis“, – sako G. Bulenokas.
Akių pailsinti niekaip neįprantame
Kad žmonės ieško pagalbos dėl išsausėjusių, jautrių, raustančių akių ar silpstančio regėjimo, patvirtina ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė. Pasak jos, tokiems simptomams daug įtakos turi nuolatinis žiūrėjimas į ekraną ir tai, kad žmonės vis dar nesupranta, kad akims taip pat reikia poilsio.
„Dirbant patalpose su bendru, nebūtinai tinkamai sureguliuotu apšvietimu, nuolat žiūrint į kompiuterį, ypač dabar, kai dienos trumpėja ir natūralios šviesos vis mažiau, tokie simptomai kaip akių išsausėjimas kamuoja daugelį. Prie to prisideda ir šildomos patalpos bei tas faktas, jog akių nuo ekranų beveik neatitraukiame ir po darbo“, – aiškina specialistė.
J. Skinderskienės teigimu, regos sutrikimai yra modernaus gyvenimo stiliaus pasekmė.
„Mūsų akys nuolat veikia – didelė dalis žmonių dirba nuolat žiūrėdami į ekraną ir beveik be išimties visi į jį žiūrime po darbų. Pridėkime netinkamai sureguliuotą apšvietimą ir nieko keisto, jog turime didelį tiek suaugusiųjų, tiek vaikų akių sutrikimų procentą“, – teigia J. Skinderskienė.
Tiesa, palyginus su kitomis šalimis Lietuvos situacija dar nėra itin bloga. Štai kai kurių ekspertų paskaičiavimais, Didžiojoje Britanijoje akinius nešioti reikėtų daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Specialistai pabrėžia, jog dėl to kaltas ne tiek dažnas žiūrėjimas į ekranus, kiek gyvensena, kuri nesuteikia akims jokio poilsio.
Akims pailsėti leidžiantys pratimai
Vienas didžiausių priešų net visiškai sveikoms akims – pernelyg įtemptas žiūrėjimas į objektą, esantį labai arti. Todėl darbo metu nuolat skaitant informaciją kompiuterio ekrane būtų naudinga sumažinti jo ryškumą ir reguliariai daryti pertraukas – šios reikalingos ne tik akims, bet ir visam kūnui.
Paprasčiausias būdas pailsinti akis nuo skaitymo – bandyti žvilgsnį pusei minutes sufokusuoti į toliau esantį objektą.
„Jei akys greitai pavargsta ar jas kartais paskausta – tai aiškus signalas, kad kažkas ne taip. Norėdami to išvengti galite naudoti vitaminus ar akių lašus, tačiau visų pirma pažvelkite, kaip atrodo vietos, kuriose sėdite darbe ir namie – ar jos pakankamai apšviestos, ar akys nepavargsta vien žiūrint į ryškų ekraną. Galų gale, ar grįžę namo kažkiek pailsite nuo nuolatinio žiūrėjimo į kompiuterį, ar tuojau pat sėdate naršyti internete ir žiūrėti televizoriaus?“, – klausia J. Skinderskienė.
Patarimai, kaip mankštinti akis, jei jos tenka patirti didelį krūvį: kelis kartus per dieną maždaug 10 kartų iš eilės smarkiai jas porai sekundžių užmerkti, tada staigiai atmerki; nesukant galvos reguliariai įsižiūrėti į tašką kairėje, tada dešinėje, tada viršuje, tada apačioje – tai pakartoti penkis kartus iš eilės; užmerkus akis pusę minutės jas sukti jas pagal, o tada prieš laikrodžio rodyklę.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
