Kasmet Lietuvoje įvyksta daugybė koncertų su vietos ar užsienio žvaigždėmis, vasarą pasipila muzikos festivaliai, o artėjančios Kalėdos renginių organizatoriams reiškia neišvengiamą didesnių ir mažesnių vakarėlių bangą. Draudikai savo ruožtu pastebi, kad Lietuvoje į atsakomybę už masinių renginių organizavimą žiūrima vis rimčiau.
Vienos iš Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės duomenimis, per tris šių metų ketvirčius renginių civilinės atsakomybės draudimo polisų skaičius beveik prilygsta per visus 2017-uosius parduotų polisų skaičiui, o vidutinė draudimo suma išaugo trečdaliu ir sudaro apie 58 tūkst. eurų.
„Lietuvoje masinių renginių bei atvykstančių ar vietos žvaigždžių draudimas nėra toks populiarus bei išvystytas, kaip užsienio rinkose, tačiau vis daugiau renginių organizatorių supranta, kiek daug rizikų ir netikėtumų laukia užsiimant šia veikla ir prisiimant atsakomybę ne tik už renginio dalyvius ir turtą, bet ir galimą poveikį trečiosioms šalims“, – sako Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produktų vadovas Eugenijus Bulavas.
Atsakomybė už atlikėjus paprastai tenka renginio organizatoriui ir nesvarbu, ar tai būtų renginių organizavimo profesionalai ar privati įmonė, rengianti kalėdinį vakarėlį savo darbuotojams.
Pasak E. Bulavo, renginyje atlikėjas yra traktuojamas kaip renginio dalyvis, todėl jam galioja organizatorių turimo civilinės atsakomybės draudimo poliso apsauga.
„Iš savo praktikos pastebime, kad dažniausi nesklandumai renginiuose vyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, ypač turint omenyje, kad organizuojant renginį dalyvauja ir daug trečiųjų šalių atstovų. Būtent dėl to galvoti, kad nieko nenutiks, yra tiesiog neatsakinga. Pavyzdžiui, net ir Lietuvoje, kur emocijas reiškiame gana santūriai, yra buvę, kad atlikėjas pasirodymo metu meta kokį nors daiktą į žiūrovus, dėl ko jie gali būti sužeisti, traumuoti“, – tvirtina ekspertas.
Jo teigimu, apie draudimą ypač atsakingai turėtų galvoti privačių vakarėlių rengėjai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė, ir jie nesamdo profesionalų, o atlikėjus kviečia bei pasilinksminimus rengia savo jėgomis. Jei viešų masinių renginių draudimo neretai pareikalauja savivaldos institucijos arba jis yra būtinas pagal tarptautinių organizacijų, klubų ar federacijų taisykles, tai kalėdinės šventės vis dar dažniausiai traktuojamas kaip pasilinksminimas „savų“ rate.
„Privačių kalėdinių vakarėlių sezonas natūraliai pasiskirstė į dvi dalis – prieš Kalėdas ir po Naujųjų metų, dėl to, kad įmonės galėtų gauti norimas patalpas ar užsisakytų numatytą pasilinksminimo būdą, koncertą, atlikėją. Nesvarbu, kokio tipo šventę planuojate, pasirūpinkite ir draudimu. Atsipalaidavęs ir besilinksminantis kolektyvas tikrai nėra ta auditorija, kurią lengva suvaldyti ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims ar jų turtui“, – sako E. Bulavas.
Bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjo atvejis, kai 2017 metais per muzikos festivalį Rumšiškių liaudies muziejuje visiškai sudegė keli kultūros paveldo statusą turintys pastatai. Pasak eksperto, tai tik įrodo, kad žmogiškojo faktoriaus rizika yra labai didelė.
„Tokie įvykiai primena, kad visų situacijų numatyti neįmanoma, o nuostoliai gali būti dideli ne tik finansine prasme. Todėl smagu matyti, kad draudžiama vis daugiau renginių, o jų dalyviai gali jaustis kur kas saugesni nelaimės atveju“, – sako E. Bulavas.
Lietuvoje nėra registro, kuriame būtų galima pasitikrinti, ar renginys draustas. Tačiau, pasak draudikų, galima jaustis ramiai dėl didelių viešų renginių, o norint konkretumo – verta kreiptis į organizatorių ir paprašyti jo atsakymo.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
