Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Ar jau skaitėte?

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2 tūkst. vnt. vėžiukų, o šiais metais, sėkmingai paauginus plačiažnyplių vėžių jauniklius, ežerai praturtinti dvigubai didesniu kiekiu – 3,9 tūkst. vnt. vėžių šiųmetukų.

- Reklama -

Plačiažnyplių vėžių aptinkama beveik visoje Europoje, tačiau jų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Lietuvoje daugiausia jų žinomų populiacijų yra Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje. Atskirų populiacijų pasitaiko beveik visoje šalyje. Siekiant apsaugoti plačiažnyplių vėžių išteklius, ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus L).

2019 m. lapkričio 10 d. Lietuvos hidrobiologų draugija parengė rekomendacijas „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“. Mokslininkų manymu, tikslingiausia būtų įvėžinimui naudoti ne iš gamtos paimtus vėžius, o išaugintus dirbtinai. Atliekant įvėžinimo darbus, rekomenduojama lygiagrečiai atlikti ir stebėseną dėl sparčiai plintančių invazinių vėžių.

Vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, 2021 m. sugauti ir į Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyrių pristatyti 257 plažiažnyplių vėžių reproduktoriai. Gana greitai dirbtinėje aplinkoje adaptavęsi vėžiai pradėjo veistis. 2022 m. pirmieji vidutiniškai iki 0,12 g paauginti vėžių mažyliai išleisti į natūralius vandenis.

2010–2022 m. Žuvininkystės tarnyba į šalies ežerus įvėžino beveik 66 tūkst. vnt. plačiažnyplių vėžių. Tikimasi, kad tai paspartins vienų vertingiausių gėlųjų vandenų bestuburių gyvūnų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvoje procesus.

Apie plačiažnyplį vėžį

Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus L).

Plačiažnyplis vėžys gali užaugti iki 20 cm ilgio ir sverti iki 300–350 g. Plačiažnyplių vėžių kūno spalva net ir tame pačiame vandens telkinyje gali būti įvairi – tamsiai ruda, pilka, rausva, tamsiai raudona, pilkai žalsva ar mėlyna, apatinė žnyplių pusė dažniausiai būna ryškiai raudona. Dažniausiai gyvena įvairaus tipo skaidriuose ežeruose, tačiau jų aptinkama ir upėse bei tvenkiniuose.

- Reklama -

Įprastai plačiažnypliai vėžiai aktyvūs naktį. Slepiasi natūraliose slėptuvėse (po akmenimis, nuvirtusiais medžiais, augalų šaknimis) ar savo išraustuose urvuose. Poruojasi rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 5–6 °C, po septynių–keturiolikos dienų patelės išleidžia ikrus, kuriuos priklijuoja prie pleopodų ir nešioja juos iki birželio mėn.

Pirmaisiais gyvenimo metais plačiažnypliai vėžiai neriasi iki šešių kartų, vėliau vieną arba du kartus per metus. Po išsinėrimo vėžių kiautas būna minkštas ir tuo metu jie yra pažeidžiamiausi. Tokie vėžiai tampa ypač lengvu grobiu unguriams, kurie sugeba juos sumedžioti ir slėptuvėse.

Rita Šakinytė
Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

TOP naujienos

Patikrinta, ar mes valgome kokybiškus rūkytus mėsos gaminius

Nuo šių metų pradžios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino 25 mėsos gaminių gamybos įmones, kuriose gaminamos rūkytos dešros ir kiti mėsos gaminiai....

Saugi kelionė į mokyklą – kuo turi pasirūpinti tėvai?

Savarankiškos vaikų kelionės į mokyklą – tai iššūkis ir vaikams, ir tėvams. Supažindinimas su pagrindinėmis Kelių eismo taisyklėmis (KET) ar atžalų aprūpinimas specialiomis apsaugos...

Norintiems elektros iš saulės – jau trečiasis „Ignitis saulės parkų“ projektas

Gaminančiais vartotojais norintiems tapti gyventojams „Ignitis saulės parkų“ platformoje ketvirtadienį buvo pasiūlytas jau trečiasis nutolusių saulės elektrinių projektas. Tai – Elektrėnų rajone suplanuota statyti...

Virtuali ekskursija po Palangos gintaro muziejų

Šiandien jums siūlome interneto pagalba nuvykti iki pajūrio ir ten aplankyti Palangos gintaro muziejų. Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys Palangoje, eksponuojantis gintarą,...

Verslas atrado nišą, kurios Lietuvoje dar neturėjome

Besikeičiantys mūsų valgymo įpročiai atveria galimybes verslininkams, spėjantiems žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis. Paskutinė Lietuvos kulinarijos mada – mėsainis – šiandien jau tapo...

Garsiausių Lietuvos ąžuolų palikuonys tvirtai įleido šaknis

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, šį šeštadienį minėsiantys profesinę dieną, džiaugiasi išsaugoję istorinius ąžuolus: beveik visi šių metų pavasarį Rumšiškėse pasodinti garsiųjų Lietuvos ąžuolų...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS