Praktiškumas, jaukumas, natūralios vietinės medžiagos, prabangos atsisakymas, daug natūralios šviesos. Tai vieni pagrindinių lietuvių pamėgto skandinaviško stiliaus interjero elementų. Taip pat šalyje sparčiai populiarėja ir skandinaviškas gyvenimo būdas, o visi šie pokyčiai jau pradeda atsispindėti ir pastatų architektūroje.
Dideli langai – šiauriečiams, maži – pietiečiams
„Skandinaviškas gyvenimo būdas prigyja Lietuvoje, žmones domisi skandinavišku dizainu, o tai skatina permąstyti ir savo buities poreikius. Į tai turime atsižvelgti ir mes, architektai. Tad akivaizdu, kad įkvėpimo neretai tenka semtis būtent iš šių šalių, o ne rytų kaimynų ar pietinių regionų architektūros“, – sako architektas, įmonės „Cloud architektai“ vadovas Antanas Dagelis.
Anot jo, lietuvių potraukis skandinaviškai architektūrai susijęs ir su gamtinėmis sąlygomis.
„Pas mus, kaip ir šiaurės šalyse, langai didesni, nes stokojam natūralios dienos šviesos. Pietuose priešingai – daug saulėtų dienų, todėl tokie dideli langai pietiečiams tiesiog nereikalingi“, – teigia pašnekovas.
Tikras skandinaviškas stilius – tik Skandinavijoje
Praktiškumas, jaukumas, natūralios vietinės medžiagos, prabangos atsisakymas, daug natūralios šviesos. Tai lietuvių pamėgti skandinaviško stiliaus elementai.
Tiesa, „Cloud architektai“ vadovas pastebi, kad skandinaviškos architektūros tiesiogiai pas mus neperkelsi. Visų pirma – pati Skandinavija nėra vienalytė ir kiekvienoje šalyje yra savų ypatybių, visų antra, esama ir kultūrinių skirtumų bei skirtingų, jau nusistovėjusių įpročių.
Vis dėlto būtent iš skandinaviškų pavyzdžių architektas sėmėsi įkvėpimo projektuodamas Vilniaus Naujamiestyje šiuo metu statomą daugiabučių namų kompleksą „Birželio namai“.
Lietuvoje dar daug „egoistiškų“ pastatų
„Šis urbanistinis ansamblis neperkrautas detalėmis, architektūra sukurta remiantis tradicinėmis priemonėmis – langų ir balkonų ritmo, tūrių tarpusavio proporcijų derinimu. Tai Skandinavijai būdingi bruožai. Užsakovas suteikė mums laisvę bei palaikė mūsų siūlomus sprendimus ir manau, kad pavyko išgauti tokį formos ir ritmo santykį, kuris išlaiko aiškiai suvokiamą fasadų kompoziciją. Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kuomet žiūrima tik į vidinę, planinę, namo struktūrą, o jo išorė – fasadai – būna tiesiog tokie, kokie gavosi.
Pažiūrėkite į Vilniaus senamiestį, kuriuo visi taip žavisi – langai pastatuose čia sudėti labai tvarkingomis grupėmis, aiškiu ritmu – nėra taip, kad vienas langas apvalus, kitas – aukštas, trečias – platus. Jie panašūs, nėra daug skirtingų elementų, o tai ir sukuria dermę, ryšį su kitais namais.
Projektuodami „Birželio namus“ kaip tik ir siekėme pastato eksterjerui suteikti tokios vidinės ir ryšio su aplinka harmonijos“, – pasakoja architektas.
Jo teigimu, Lietuvoje jau ryškėja tendencijos, kai vis svarbesnė tampa pastato urbanistinė struktūra, jo kontekstas. Pastatai ima vis labiau derėti tarpusavyje, o ne kuriamas chaosas iš atskirų – „egoistiškų“ – ir architektūriškai visiškai skirtingų pastatų.
