Ko gero jau drąsiai galima teigti, kad per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus, mes, lietuviai Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse tvirtai įleidome savo šaknis ir subūrėme galingas imigrantų kolonijas. Dirbame, vargstame, kartais burnojame apie savo tėvynę, tačiau sužinoję faktą, kad užjūryje, Lietuvoje, mums reikalingos prekės kainuoja pigiau, nieko nelaukę susirandame savo vaikystės draugo kontaktus ir prašome jo paslaugėlės: „Atsiųsk, bičiuli, siuntą man į Anglus. Už siuntimą sumokėsiu.“
Žinoma, tai stereotipinis pavyzdys, tačiau, kad, darydami paslaugą draugui neprisivirtumėte košės, turėtumėte žinoti kokias prekes leidžiama krauti į siuntų paketus, o kokių, vis tik, draugui derėtų pasiieškoti svečioje šalyje.
Siuntų gabenimas šiais laikais yra gana plačiai išvystyta paslauga. Kurjeriai ir priima siuntinius, ir sandėliuoja, ir skirsto ar įteikia gavėjui į rankas. Esant reikalui, už papildomą mokestį siuntinius pristato skubiai.
Yra ir tokių vežėjų, kurie užsidirba kursuodami iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gariūniniais krepšiais prigrūstais autobusiukais. Apie šią verslininkų kastą galima būtų parašyti kitą straipsnį, tad pamėginkime susitelkti ties paketų siuntimu, o ne perdavinėjimu. Jei norite kokybiškos paslaugos ir prekės pristatymo garantijos, siūlome kreiptis į profesionalus, savo srities specialistus, pateikiančius prekių priėmimo/įteikimo aktus ir, esant reikalui, išrašančius sąskaitas-faktūras.
Išsisklaidžius po Europą, siuntas mes vienaip ar kitaip, visgi, siunčiam, tad pasitaiko daugybė atvejų, kai taupiųjų mūsų tautiečių siuntiniai stringa kurjerių terminaluose ir būna grąžinami atgal.
Įmonės Siųsk Pigiau pardavimų vadybininkė Rasa Tijušaitė pasakoja apie įvykius, nutikusius mūsų tautiečiams, sugalvojusiems slapta, o gal tiesiog dėl neišprusimo siųsti draudžiamus daiktus.
„Žmonės bando išsiųsti akcizines prekes, o vėliau gailisi nežinoję fakto, kad tokio tipo prekių siuntimas yra draudžiamas.“ – šypsosi Rasa. „Kurjerių terminaluose siuntos yra skenuojamos ir visi pažeidimai perduodami tolesniam įgaliotų institucijų tyrimui. Už nelegalius siuntinius baudžiamojon atsakomybėn yra patraukiamas tiek siuntėjas, tiek gavėjas.“
„Sykį klientas bandė išsiųsti 20 kilogramų sveriantį akumuliatorių. Skenavimo metu pažeidimas buvo pastebėtas, buvo susisiekta su siuntėju. Už šį siuntinį klientas buvo įspėtas.“
Pašnekovė pasakojo ir keistesnių pavyzdžių, kuomet į musulmonų šalį buvo bandoma išsiųsti pornografinio turinio siunta, kuri buvo nedelsiant sunaikinta.
„Būna situacijų, kai norisi padėti žmogui, bet dėl siuntinių ribojimo to padaryti neįmanoma.“ – pasakoja Rasa Tijušaitė, Siųsk Pigiau pardavimų vadybininkė. „Žmogus oro uoste pametė piniginę ir pageidavo, kad ji būtų išsiųsta į Lietuvą, tačiau joje buvo asmens tapatybės kortelė ir grynųjų pinigų, o pastarieji yra įtraukti į draudžiamų daiktų sąrašą. Gaila, bet padėti negalėjome. Asmens dokumentus siųsti gali tik šalių ambasados.“
Pardavimų vadybininkės klausiame ar siuntėjas privalo informuoti siuntų tarnybą, atnešęs neįprastą siuntinį. „Žinoma. Siutėjas visuomet informuoja siuntų gabenimo tarnybas kas bus siunčiama užsakymo pateikimo metu, nurodydamas siuntos turinį. Siųsdamas kažką neįprasto būtinai privalo informuoti siuntų gabenimo kompaniją apie siuntos turinį. Konsultantai tikslina informaciją su gavėjo šalimi apie gabenamas prekes (daiktus). Ir, jei yra specialios instrukcijos importui ar yra būtini tam tikri importo leidimai, apie tai siuntėjas informuojamas nedelsiant. Tarkim, siunčiant ličio jonų baterijas, kurjeris reikalauja MSDS (saugumo lapai). Tai yra dokumentas, kurį suteikia gamintojas. Jame yra nurodoma visa informacija apie gaminį bei kokiomis sąlygomis yra galimas jo transportavimas.“
Siųsk Pigiau pardavimų vadybininkei Rasai Tijušaitei dėkojame už informatyvų pokalbį, kuris apsaugos ne tik nuo gėdos, bet ir galimų sankcijų už per žioplumą galimai daromą įstatymų pažeidimą.
Draudžiamų siųsti daiktų sąrašą rasite čia: https://www.siuskpigiau.lt/duk/draudziami-siusti-daiktai
