Dirigentas, muzikologas, pedagogas ir Nacionalinės premijos laureatas Donatas Katkus savo pozityvumu gali priversti nusišypsoti net didžiausią paniurėlį. Tačiau po įtemptos dienos ar koncerto jis prisipažįsta juntantis tokį nuovargį, kurio palydovai – stresas, įtampa, kartais ir bemiegės naktys. Vis dėlto jaustis geriau jam padeda išmoktos gyvenimiškos pamokos – harmonija, pasiekiama mylint savo kūną, kuris yra pagrindinis instrumentas. Vengti stresinių situacijų ir rūpintis savo sveikata – tą pataria ir sveikatos specialistai.
D. Katkus pasakoja, kad vos išėjęs į sceną užmiršta visas bėdas. „Kiekvienas žmogus turi savo profesinį vaidmenį, kuris susijęs su patirtimi. Kai įžengiu į sceną, ji visuomet iškyla į paviršių. Stovėdamas prieš orkestrą esu dirigento vaidmenyje, tuomet užmirštu stresą, įtampą, nuovargį. Tada turiu vadovauti – reaguoti, planuoti, vesti orkestrą, sakyti, kaip elgtis, ieškoti sprendimų, jeigu kažkas nepavyksta“, – sako dirigentas.
Emocinį nuovargį jis dažniausiai pajunta po koncerto. Pasak D. Katkaus, scenos žmonės, kaip ir sportininkai, turi vieną progą, akimirką, kai turi parodyti viską, ką gali, o tai sukelia nepaprastą stresą. „Po to nieko nesinori daryti, tiesiog atsipalaiduoti. Kitaip būtų neįmanoma atlaikyti susikaupusios įtampos“, – tikina maestro.
Harmoniją atranda kasdienybėje
Anot dirigento, stresinių situacijų pasitaiko ir kolektyve, jeigu ginčai nuveda į pyktį. Tuomet harmonijos jis ieško kasdienybėje ir sako, kad ji yra žmogaus saviauklos vaisius, priklausantis nuo vidinio nusiteikimo. „Harmonija atsiranda tada, kai esi patenkintas savimi, nekeli per didelių reikalavimų sau, susitaikai su savo likimu, nepervertini savęs. Reikia įsivertinti jėgas duotuoju metu. Gyvenime visuomet reikia stengtis kuo optimistiškiau nusiteikti. Jeigu apie ką nors galvoji, galvok į priekį, apie gerus dalykus. Nereikia nusiminti. Tai apsaugo nuo streso“, – sako D. Katkus.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Keraitė antrina dirigentui, jog dėl greito gyvenimo tempo žmonės kasdien susiduria su nerimu, įtampa. Reikia įsiminti vis didesnį informacijos kiekį, darbe lūkesčiai auga, užduočių daugėja, o jei užklupę sunkumai viršija žmogaus turimus resursus, tai išbalansuoja visą organizmą. Pasak specialistės, pagrindinė priežastis, dėl kurios gyvenime prarandame harmoniją – nuolatinis skubėjimas, todėl ji pataria daugiau laiko skirti atpalaiduojančiai veiklai.
„Buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai, lengvas sportas, malonūs pomėgiai, kūrybingumo puoselėjimas, pokalbiai su bendraminčiais, meditacija, relaksacija, geros mintys ir šypsena veide – visa tai labai padeda pailsėti nuo įtampos, kurią patiriame darbe. Reikėtų nepamiršti, kad miego trukmė ir kokybė turi labai didelę įtaką bendrai organizmo savijautai ir darbingumui“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, nuolatinį stresą patiriantys žmonės turi silpnesnę imuninę sistemą, todėl dažniau serga infekcinėmis ar virusinėmis ligomis. „Jau rudens pradžioje, prasidėjus permainingiems orams, daug streso patiriantiems žmonėms lengviau pasigauti peršalimą. Ilgai besitęsiančio streso paveiktas organizmas turi polinkį greičiau susirgti ir širdies bei kraujagyslių sistemos, virškinimo organų ligomis. Nustatyta, kad dažniausios ilgalaikio ar nuolatinio streso pasekmės yra sutrikęs širdies darbas, skrandžio opos ir vėžinės ligos“, – išvardija vaistininkė.
Kūnu rūpinasi kaip instrumentu
Kalbėdamas apie savo fizinę sveikatą, D. Katkus prisipažįsta ja rūpinęsis ne visuomet. „Gyvenime aš labai negražiai elgiausi su savo kūnu. O reikia mylėti save ir prižiūrėti. Tuomet išauga gyvenimo kokybė. Visos problemos kyla tuomet, kai nebevertini savęs, savo kūno. Bet ką norint daryti, reikia panaudoti savo kūną, jis turi būti sveikas, judėti. Kūnas tam tikra prasme yra instrumentas, todėl būtina jį prižiūrėti“, – sako D. Katkus.
Dabar D. Katkus savimi rūpinasi atidžiau nei anksčiau, stiprina sveikatą, stengiasi valdyti stresą ir įtampą. Vos prasčiau pasijutęs konsultuojasi su specialistais, vaistininkais. „Vartoju įvairių medikamentinių priemonių, tad stengiuosi su stresu ir įtampa tvarkytis teigiamu požiūriu, bet kai nežinau, kaip elgtis, drąsiai patikiu savo sveikatą specialistams, vaistininkams“, – sako maestro ir priduria, jog kartu su teigiamu požiūriu į gyvenimą, kuris sveikatai labai svarbus, jis taip pat pasitiki ir šiuolaikine medicina.
Svarbi net mityba
Vaistininkė R. Keraitė dar papildo, kad padėti suvaldyti kylančias emocijas gali padėti ir subalansuota mityba, nes ji užtikrina organizmo aprūpinimą būtinosiomis medžiagomis. Tiesa, pasibaigus vasarai, kai organizmui reikiamų medžiagų dažniausiai nebegauname su maistu, labai naudingi B grupės vitaminai. „Pavyzdžiui, B1 pagerina nuotaiką ir yra būtinas nervų funkcijai, o B12 padeda išsiskirti geros savijautos suteikiančioms smegenų medžiagoms. Taip pat naudingi vitaminai A, E, D ir magnis, kuris atpalaiduoja nervų bei raumenų sistemą ir taip sumažina streso lygį“, – vardina „Euroavaistinės“ specialistė.
Nuotaiką, pasak vaistininkės, gali pagerinti ir raudonojo dobilo, pipirmėčių, o jeigu žmogaus kraujo spaudimas žemas, tinka ir jonažolės – arbata. Įtampai mažinti galima rinktis ir valerijoną, ramunėlę, pasiflorą ar vaistinę verbeną.
