Pastaraisiais metais Europos Sąjungos (ES) išorės sieną kerta vis didesnis ES ir trečiųjų šalių piliečių skaičius, todėl valstybėms, kurių sienos sutampa su ES išorės siena, tarp jų ir Lietuvai, didėja atsakomybė už jos kontrolę. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas rodo, kad su Lietuvoje turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais nėra užtikrinama pakankamai veiksminga išorės sienos apsauga.
Lietuvos Respublikos siena yra 1763 km ilgio, iš jų 1070 km (60 proc.) yra ES išorės siena. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vykdydama programą „Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose“, 2015 metais sienos apsaugai užtikrinti panaudojo daugiau negu 54,5 mln. Eur valstybės biudžeto ir 6,7 mln. Eur europinių lėšų.
Auditoriai, išanalizavę šios programos vykdymą, pažymi, kad, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, valstybėje trūksta atsakingo požiūrio į išorės sienų kontrolės stiprinimą, plėtojant modernias sienos stebėjimo technologijas ir skiriant šiam tikslui reikalingas lėšas, nes išorės sienos ruožuose neužtikrinama pakankamai veiksminga sienos kirtimo kontrolė. Nesudarytos ir tinkamos sąlygos kuo operatyviau reaguoti į ES išorės sienos pažeidimus, nustatyti ir išaiškinti sienos pažeidėjus.
Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Auditorių vertinimu, tinkamai įgyvendinus rekomendacijas ir pasitelkus modernias priemones, pavyktų užtikrinti geresnę valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, efektyviau užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kontrabandai. Audito ataskaita nėra vieša, ji pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetams.
Asta Šerėnaitė,
Valstybės kontrolė
