9 C
Birštonas
2024 / 05 / 08

VGTU mokslininkas apibūdino „jausmomatį“: užduotis nelengva, bet įgyvendinama

Ar jau skaitėte?

VGTU mokslininkai kartu su Vilniaus savivaldybe H2020 ROCK projekto metu 2017–2020 m. Vilniaus miestui kūrė sistemą, matuojančią praeivių emocijas. Prireikė daugiau nei 2 metų, kad kūrėjai įsitikintų sukurto prietaiso patikimumu. VGTU H2020 ROCK projekto vadovas, VGTU profesorius Artūras Kaklauskas teigia, kad panašiu principu turėtų veikti ir prieš keletą dienų pristatytas „jausmomačio“ projektas. Tiesa, tam, kad jis būtų išties tikslus, prireiks ne vienerių metų atsakingo mokslininkų ir praktikų darbo.

- Reklama -

Teigiama, kad „jausmomatis“ emocijas pažins matuodamas keturis parametrus. Kaip vibracijos, vaizdas, biolauko bangos ir fiziologiniai parametrai gali identifikuoti žmogaus emociją?

Yra daugybė parametrų, nurodančių žmogaus emocinę savijautą. Mokslininkai tam kuria įvairius prietaisus, dažnai – matuojančius tik vieną parametrą, kartais, kad rezultatas būtų patikimesnis – integruoja kelis.

Šiuo atveju pasirinkta apjungti kelis parametrus – žmogaus skleidžiamą garsą, vizualias išraiškas, biolauko bangas ir fiziologiją. Emocijas nustatančiuose prietaisuose jie labai dažni, tačiau pavieniui ne visada yra labai tikslūs.

Pavyzdžiui, mokslininkai yra sukūrę daugybę prietaisų, matuojančių žmogaus balsą. Kai žmogus šneka, galima išskirti eilę skirtingų parametrų, kurie pagal balsą identifikuoja jo emocijas – vertinamas balso tonas, kalbėjimo greitumas, trukmė tarp žodžių ir pan. Tačiau tokių prietaisų patikimumas nėra itin aukštas.

Veido išraiškos, lūpų kampučiai, antakiai, akys, nosis ir kiti vizualiniai parametrai tiriant emocijas yra tikslesni. Kaip ir fiziologiniai parametrai – pulsas, kvėpavimo dažnis, temperatūra, akies vyzdžio dydis ir mirksėjimas ir pan.

- Reklama -

Kiek tikslios yra biolauko bangos, t.y. tam tikri energijos srautai, gyvų organizmų išspinduliuojamų fizinių ir kitų laukų visuma, gaubianti kūną, sunku pasakyti. Kai kurie tyrėjai mano, kad biolauke yra informacija apie fizinę ir energinę žmogaus būklę, biolaukas atspindi žmogaus emocijas, mintis ir ketinimus, ši informacija gali panaudota asmens psichofiziologinei būklei nustatyti. Tačiau pasauliniai tyrimai rodo, kad kiti trys „jausmomačio“ parametrai būtų patikimesni ir tikslesni, o biolauko bangų matavimas – labiau eksperimentinis.

Ar mokslininkų bendruomenė biolaukų matavimo nelaiko abejotinu?

Mokslo bendruomenėje tai diskusinis klausimas, matematiškai biolauko arba moksliškai biologinio lauko, matavimas nėra pagrįstas. Tokių prietaisų naudojimas, galima sakyti, vis dar yra savo pradinėje stadijoje. Ši sritis turi daug mokslinių neapibrėžtumų. Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai jos netiria ar neišbando. Tyrinėti, bandyti galima, o eksperimentinės veiklos eigoje įvertinus, kad šis parametras trukdo pasiekti tikslius rezultatus, manyčiau, jo galima tiesiog atsisakyti.

Ar „jausmomačio“ sukūrimas apskirtai realus? Ar įmanoma tokį prietaisą sukurti su ribotais finansiniais ištekliais?

VGTU H2020 ROCK projekto metu VGTU su Vilniaus savivaldybe mieste įrengė šešias kameras, labai panašiais parametrais matuojančias praeivių emocinę būseną. Esminis klausimas kuriant tokį prietaisą, yra ne kaip jį sukurti, o kaip pasiekti 90 proc. patikimumą.

„Jausmomatį“ ir kitus panašius prietaisus galėčiau prilyginti kompiuterio, turinčio labai taiklią intuiciją, sukūrimui. Užduotis nelengva, tačiau, kaip rodo mokslininkų patirtis, įgyvendinama. Pagrindinė problema – tikslumas. Ar prietaisas skirtas pažaidimui, kaip koks nebrangus, Kinijoje pagamintas streso matuoklis, ar gali labai tiksliai vertinti žmogaus emocinę būseną.

Atsakingai planuojant, turimų finansinių išteklių prietaiso sukūrimui turėtų pakakti. Tačiau be galo svarbu, kad jį kurtų ilgametę patirtį turintys specialistai. Taip pat verta nusitekti, kad prietaiso patikimumo įvertinimui gali prireikti dar šiek tiek laiko ir lėšų. Patys Vilniuje įrengtas emocijas matuojančias kameras vertinome apie 2,5 metų, kol įsitikinome, kad jų duomenų patikimumas siekia apie 90 proc.

Kalbant apie prietaiso kainą, kuri šiuo metu numatyta 200–300 eurų – gali būti įvairiai. Jei jį imtume gaminti masiškai, sutinku, kaina būtų mažesnė, bet jei vienetais – tikrai gerokai didesnė. Taip pat tikėtina, kad kainos kils, o pora šimtų eurų po kelių metų tiesiog nebeatitiks tokio prietaiso vertės. Šiuo atveju pagrindinė siekiamybė turėtų būti ne kaina, o patikimumas.

Ar tokio prietaiso sukūrimas Lietuvos mokslininkų bendruomenei būtų naudingas?

Žinoma. Gerai gyvena tos šalys, kurios sugeba kurti produktus su aukšta pridėtine verte. O mes nuolat girdime, kad pas mus jos trūksta. Jei sukursime kažką geresnio, nei bandė sukurti kiti, įrodysime, kad Lietuva yra pažangi valstybė.

Potencialo mūsų mokslininkams ir praktikams netrūksta. Svarbu pasiruošti tyrimams, ilgiems bandymams ir kuo didesnio patikimumo užtikrinimui.

 

TOP naujienos

Pritarta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-2232(2), pagal kuriuos socialinio draudimo pensijų bendroji dalis būtų finansuojama...

Automobilio parkavimas 5 metrai iki perėjos – tabu: kaip elgiasi Lietuvos vairuotojai

Automobilių statymas prie pat pėsčiųjų perėjų jau ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių Lietuvos miestų problema. Draudikai atkreipia dėmesį, kad toks transporto priemonių parkavimas...

Sezoninės vaikų ligos: ką turėtų žinoti tėvai?

Šaltuoju metų sezonu vaikai ir paaugliai linkę daug dažniau sirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dėl vis dar besiformuojančio imuniteto ir spartaus augimo. Sveikatos...

Kai studijas renkiesi pagal miestą: ką Kaunas gali pasiūlyti studentams?

„Kaunas man yra toks reiškinys, kuriame visiškai atradau save“, – sako įvairių projektų iniciatorius, „Kitokių pasikalbėjimų“ autorius Mantas Bertulis. 23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę...

Du iš trijų Lietuvos vairuotojų rizikuoja patirti žiemiškų staigmenų

Lietuva kartu su Prancūzija ir Liuksemburgu patenka tarp trijų Europos šalių, kuriose dyzelinu varomi automobiliai sudaro didžiausią dalį lengvųjų automobilių parko. Itin permainingais orais ir net ekstremaliomis vairavimo sąlygomis pasitikęs gruodis verčia prisiminti, kad...

Lietuva – antra ES pagal pažangą mažinant aukų skaičių keliuose

Lietuva yra antra pagal pažangą mažinant žūčių skaičių šalies keliuose ir viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, turinčių didžiausią potencialą eismo saugai gerinti. Tokį įvertinimą šiandien Vilniuje paskelbė Europos Komisija ir Europos transporto saugos...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS